Viena iš didžiausių šių laikų problemų yra bevaikės santuokos. Iš Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešimo: apie 8% porų susiduria su kokia nors nevaisingumo problema. Nuo 50 iki 80 milijonų žmonių visame pasaulyje turi bėdų dėl vaisingumo. Apie 2 milijonai porų gydosi nevaisingumo ligas kasmet ir skaičius vis didėja. Dažniausios ir svarbiausios nevaisingumo priežastys yra lytiniu keliu plintančios ligos, nesaugūs abortai ar gimdymo infekcija.
Estijoje yra apie 300 000 moterų, galinčių susilaukti vaikų. Ir turbūt apie 10 tūkstančių susituokusių porų, kurios norėtų turėti vaikų, bet negali dėl sveikatos priežasčių.
Bevaikystę lydi medicinos ir socialinės problemos, kaip nuolatinis stresas, nelaiminga santuoka, alkoholizmas ir t.t. Tai daug sudėtingiau, nei kasdieninės vidutinio amžiaus žmonių problemos, tokios kaip įtampa darbe, negalėjimas gauti gyvybės draudimą ir pan. Pagrindinės medicininės problemos yra – neigiamas gyventojų augimas, didelis abortų skaičius, paauglių nėštumai, mažėjantis moterų ir vyrų vaisingumas, palyginti aukštas naujagimių mirtingumo skaičius, priešlaikinis ir perinatalinis sergamumas, lytiškai plintančios ligos.
Po laparoskopijos tyrimo mūsų Klinikoje, buvo nustatytas aukštas kiaušintakių nevaisingumo lygis Estijoje. Nustatyta, kad buvo rasta 68,6% patologinių kiaušintakių pakitimų atvejų. Dauguma jų buvo susiję su ankstesnėmis urogenitalinėmis infekcijomis, savaiminiais ar dirbtiniais abortais ir pilvo operacijomis.
Laparoskopinė chirurgija yra gana efektyvi, jei kiaušintakių žala nėra labai ryški. Dirbtinio apvaisinimo būdai įgyja vis daugiau pripažinimo. 1993 metais mes įkūrėme pirmąjį dirbtinio apvaisinimo centrą – Tartu universiteto Moters kliniką (1998 metais ta pati darbo grupė persikėlė į Tähe privačią kliniką). Įstatymas „Pagalbinis apvaisinimas ir embrionų apsauga” Estijoje buvo patvirtintas 1997 metų liepą. Teisės aktas susideda iš 5 dalių ir 36 paragrafų, ir reguliuoja dirbtinį apvaisinimą, IVF ir sprendžia visas teisines problemas, susijusias su šiomis procedūromis.
Pagrindiniai teisės nuostatai:
- dirbtinis apvaisinimas yra savanoriškas (abiejų pusių rašytinis susitarimas);
- embrionus leidžiama auginti iki 14 dienų;
- kriokonservuotų embrionų saugojimas skystame azote iki 7 metų;
- spermos, kiaušinėlių ir embrionų donorystė leidžiama ir yra anoniminė;
- iš vieno spermos donoro Estijoje leidžiama turėti ne daugiau kaip 6 vaikus (gyventojų skaičius apytiksliai 1 mln.);
- embrionų perkėlimai – ne daugiau kaip 3.
Uždraustas:
- šviežios donoro spermos naudojimas – tik kriokonservuotos, po donoro apžiūros dėl lytiniu keliu plintančių ligų, po 6 mėnesių;
- spermos naudojimas po vyro mirties;
- žmogaus klonavimas;
- embrionų tyrimai – leidžiami tik su bioetikos komiteto leidimu.
Mūsų komandos dirbtinio apvaisinimo technologijų etapai:
- pirmasis IVF ciklas buvo atliktas 1993 metų rugsėjį;
- embrionų kriokonservavimas: nuo 1995 metų vasario;
- pirmasis IVF ciklas su donoro kiaušinėliais: nuo 1995 metų liepos;
- spermos bankas: nuo 1995 metų spalio;
- ICSI procedūra: nuo 1997 metų;
- TESA/MESA: nuo 1999 metų;
- pagalbinis apvaisinimas: nuo 2000.
Metodai:
Savo darbe mes naudojame įvairias priemones (Medi Cult (Danija) produktus) ar Skandinavijos IVF priemones (Švedija)).
Mes inkubuojame embrionus iki 5-6 dienų (dažniausiai 2-3 dienas).
Spermos paruošimo technikos: SupraSperm centrifugavimo sistema ar plaukimo procedūra.
Embrionų kriokonservavimą paprastai atliekame 2-3 dieną.
Mūsų pasiekti rezultatai IVF srityje:
- pirmasis kūdikis po IVF procedūros Estijoje gimė 1995 metų rugpjūtį;
- pirmasis kūdikis iš donoro kiaušinėlio gimė 1996 metų liepą;
- pirmasis kūdikis iš donoro embriono gimė 1996 metų rugsėjį;
- pirmasis kūdikis iš kriokonservuotos spermos gimė 1997 metų kovą;
- pirmasis kūdikis po embrionų užšaldymo-atšildymo procedūros mūsų IVF laboratorijoje gimė 1997 metų birželį;
- pirmasis kūdikis po ICSI procedūros mūsų IVF laboratorijoje gimė 1998 metais;
- pirmasis kūdikis po pagalbinės apvaisinimo procedūros, prieš embrionų perkėlimą gimė 2000 metų gegužę.